- ževelis
- žẽvelis sm. (1) Š, DŽ, NdŽ, Vr(Šmn), ževelỹs (3b) Rtr, KŽ žr. žebelys 1: Pušies vaisius žẽveliais vadino JT366. Važiuotumėm miškan žẽvelių rinktų, tik greit vakaras, sutems Skp. Žẽveliais pečių kūrina Kp. Kas malkų neturi, tai ir ževeliaĩs kūrena Dbk.
◊ žẽvelio vaikaĩ Skp kankorėžiai.
Dictionary of the Lithuanian Language.
